Atrodo, kad diskusijos apie premjerės elgesį liturgijos metu žymi simbolinę ribą, už kurios Lietuvos politinis diskursas galutinai persikelia iš politikos turinio į politinio spektaklio režimą. Viešojoje erdvėje daugiau svarstoma ne tai, kokias socialines ar ekonomines dilemas sprendžia ar nesprendžia Vyriausybė, bet tai, ar politikė stovėjo, sėdėjo apeigų metu.